Kada pradėta valgyti kiaušinius?


 

 

             Žmogaus būtis neįsivaizduojama be kiaušinio. Vieni jį vartoja pilvo tikslams, kiti raukšlių išlyginimui, treti jį garbina. Toks mažas, bet reikalingas. Kada žmogus su juo susiėjo, kuomet kiaušinis jam tapo nepamainomai rekalingu?

              Šaltiniai byloja, kad į negyvenamą salą atsitiktinai nublokštas žmogus, kad išgyventų, buvo pasiryžęs suvalgyti bet ką. Radęs besiilsinčius pailgus, kietu paviršiumi dengtus gumulėlius, nusprendė paragauti. Žinome, kad kiaušinius deda tik ropliai ir paukščiai. Iš pažiūros trapus, tačiau dėka savo pailgos ir nekampuotos formos Žemės drebėjimui atsparus, kiaušinis laukė jo, tarsi rojaus vaisus siūlėsi išbandomas. Kieno kiaušinius ragavo žmogus, niekas nežino, tačiau žinoma, kad vištos kiaušiniai valgomi nuo priešistorinių laikų. Kažkuomet klajojantis paukštis višta, Indijoje tapo naminiu jau 3200 metu jau prieš mūsų erą. Kinijoje, Egipte vištos kiaušinius pradėta valgyti 1400 metų prieš mūsų erą. Čia buvo populiarūs ir balandžių kiaušiniai. Kuomet romėnai veržėsi į šiaurę: Vokietiją, Galiją, jie sutiko daug ką, tame tarpe ir vištą, kuri tose šalyse jau buvo auginama. Iki tol romėnai, skanavo povo kiaušinius. Stručio kiaušiniai jau buvo valgomi finikiečių laikais. Pirmasis kiaušinis į Amerikos žemyną atplaukė su antruoju K. Kolumbo atkeliavimu 1493 metais. Laive, kuriame plaukė įgula, buvo vištų. Jos buvo laikomos dėl unikalios savybės dėti kiaušinius, bet reikalui prispyrus, buvo valgoma ir jų mėsa. Įgulai išsilaipinus Amerikos žemyne, pastarosios pasklido ir nevaržomai darbavosi indėnų pasėliuose.

       Šaltiniuose yra minimas Kolumbo su  kiaušiniu atvejis. Ko gero, tai - žymiausias padavimas apie Kolumbą, kurio pasekoje iškilo paminklas. Sant Antoni de Portmany, Ibiza stovi monumentas, pastatytas Amerikos atradėjui K. Kolumbui. Jis primena ne atradėjo siluetą, bet tuščiavidurę kiaušinio formą. Istorija tokia: vakarėlio metu, pavydo kamuojamas ispanų bajoras, siekdamas sumenkinti Kolumbo pasiekimus, Admirolo akivaizdoje ištarė: ,,atrasti Ameriką nebuvo didelis pasiekimas. Ispanijoje daug žmonių, pasikausčiusių žiniomis kaip tai padaryti. Jums Mielas Kristupai, paprasčiausia pasisekė’’.  Kolumbas nieko neatsakė, tačiau paėmęs kiaušinį pastatė jį ant jo galiuko ir tuomet prabilo: ,,Mano viešpačiai, aš lažinuosi su bet kuriuo iš jūsų, kad jūs negalite padaryti tai, kad kiaušinis stovėtų ant jo pabaigos’’. Susirinkusiųjų pastangos buvo bergždžios. .Kiaušinis buvo gražintas Kristupui.

       Šiandien nėra tokio, kuris nežinotu kaip atrodo višta ar nebūtų ragavęs jos mėsos ar kiaušinio. Tačiau kai kuriose šalyse anties, stručio, žąsies, kurapkos, pelikanų, žuvėdrų kiaušiniai yra vertinami labiau nei vištos. Įvairių tautų legendose, kaip egiptiečių, graikų yra minimas neįprastas mitinio paukščio – fenikso kiaušinis. Graikams šis paukštis yra panašus į erelį, egiptiečiams į gandrą. Nors jų išvaizda skiriasi, tačiau abiejuose šaltiniuose jis - ryškiaspalvis ir spalvingas. Mitinio paukščio amžius stulbinantis nuo 500 – 1461 metų. Jo gyvenimo pabaiga netradicinė. Iš cinamono šakelių paukštis susineša lizdą ir padeda kiaušinį. Saulės spinduliai įkaitina lizdą ir šis užsiliepsnoja.  Feniksas neskuba gelbėtis, jis susidegina. Po kelių dienų iš pelenų gimsta kitas feniksas. Naujasis paukštis surenka senojo pelenus į kiaušinį ir nugabena į Egipte esantį Heliopolio (Saulės) miestą. Atgimdamas paukštis simbolizuoja nemirtingumą, o paukščio verksmas aprašomas kaip gražiausia giesmė.         

          Kaip nekeista, vėžlio kiaušinių vertė realiame pasaulyje yra gana aukšta, gal todėl, kad ši rūšis yra pripažįstama kaip nykstanti. Iš jūros ištraukti ir neapdoroti vėžlio kiaušiniai primena labiau stalo teniso kamuoliukus, nei kiaušinius. Nikaragvoje jie praskeliami ir į skylutę įberiama keli lašai padažo ar druskos. Tuomet iščiulpiamas turinys užsigeriant romo gurkšniu. Sakoma, kad kiaušinio skonis primena žuvį nei įprastą kiaušinį. Indijoje, vėžlio kiaušinis yra verdamas ir valgomas nelyginant vištos.

            Kiaušinis, kaip kulinarinis vienetas, buvo pradėtas naudoti egiptiečių ir romėnų dar Antikos laikais. Jame buvo įžvelgta sutvirtinanti, tirštinanti galia. Kas pirmasis panaudojo ir kada, neužfiksuota. Tačiau spėjama, kad bandymo tikslams, į tešlą kiaušinis buvo įmuštas atsitiktinai. Egiptiečių dvasininkų ir didikų virtuvė buvo gausi. Jau tuomet buvo kepama apie keriasdešimt skirtingos rūšies ir formos duonos ir pyrago gaminių.  Jie juos valgė su malonumu, nes kiaušinyje buvo tikima, slypi maginė galia. Graikai kiaušinį suskaidė į atskiras dalis. Žinome, kad kiaušinis gali būti dalomas į: baltymą, trynį, lukštą. Baltymas sudaro 58 % procentus viso kiaušinio masės. Trynys apie 32 %  kiaušinio masės. Pastarajame yra 49 % vandens, 32 % riebalų, and 17 % procentų proteino. Lukštas sudaro apie 10 % viso kiaušinio svorio. Kiaušinis laikomas geru maistu, nes jame yra amino rūgščių, mineralų, vitaminų.  

          Kiaušinis, kaip nepamainomas produktas kepiniuose, buvo išaukštintas romėnų kulinaro Marcus Gavius Apicius pirmąjame mūsų eros amžiuje. Šaltiniai byloja, kad šis žmogus parašė kepimo knygą ,,Ars Magirica,,. Jo kūrybingumo dėka  buvo pradėtas kepti saldus pyragas iš medaus, pieno, plaktų kiaušinių ir žinoma miltų. Skanėstas buvo gaminamas ant vidutiniškai karštos ugnies, moliniame dubenyje. Saldiems įdarams kulinaras rekomendavo plakti baltymus. Iki šiol yra cituojama klasikine tapusi jo taisyklė, kad į vieną paundą miltų mušk vieną kiaušinį.

 

Kiaušinio magiška galia

         Kiaušinis simbolizuoja gyvenimo esmę: gimimą, atgimimą, vaisingumą. Jau nuo antikos laikų jam yra priskiriama maginė reikšmė. Ankstyvieji mitų kūrėjai teigė, kad saulė ir kiaušinis reiškia vieną ir tą patį simbolį, jie yra gyvybės šaltiniai. Pagonybėje kiaušinis buvo laikomas prisikėlimo simboliu. Slavų ir germanų šalyse žmonės dirbdami žemę, nelyginant tešlon, įmesdavo keletą kiaušinių tikėdamiesi, kad ji bus derlingesnė.  Irane, nuotaka ir jaunikis apsikeisdavo kiaušiniais. Tai aliuzija į vaisingumą. Septynioliktame amžiuje Parncūzijoje įeidama į būsimo jaunikio namus, nuotaka sudaužydavo kiaušinį. Šis rutualas turėjo garantuoti vaisingą santuoką. Kinijoje gyvenančios gentys naudojo vištos ir anties kiaušinius ateičiai pranašauti. Būtent: ant kiaušinio nupiešdavo raštą ir jį išvirdavo. Tuomet skaitydavo, kas parašyta. Katalikams kiaušinis simbolizuoja nemirtingumą, Kristaus atgimimą, kuris prisikėlė nežiūrint kad ant jo riogsojo antkapis. Tarsi paukštis išniro iš kiaušinio kiauto. Ir priešingai. Kai kurios Australijos aborigenų gentys nevalgo kiaušinių, nes jos mano, kad bet kuriame kiaušinyje slypi emu palikuonis.  Emu, tai Australijos strutis, užaugantis net iki 2 metrų.  Šis gyvūnas yra nacionalinio savitumo simbolis, pavaizduotas Australijos valstybiniame herbe. Mossi Burkina Faso Afrikos tautelė,  savo vaikams neleidžia valgyti kiaušinių, nes bijo, kad juos dvasios pavers vagimis. Draudimo filosofija tokia: kiaušinis yra vištos produktas, kuriame slypi gyvybė – būsimas viščiukas. Jei vaikas suvalgys, kiaušinis nepasistūmės iki sekančios fazės, iš jo neišsiris viščiukas.

Kosmosas – iš kiaušinio

Kad kosmosas, visatos šaltinis  yra atsiradęs iš kiaušinio, randame jau  sanskrito raštuose. Juose sakoma, kad ,,Aukso vaisius’’ arba ,,aukso įsčios’’, plūduriavo tuštumoje ir tuomet išsiveržė į dvi dalis: Dangų ir Žemę. Kinų mitologijoje Daoizmo vienuolių tvirtinimu, visatos egzistencija gavo pradžią kaip kiaušinis. Dievas, vardu Pangu, gimė kiaušinio viduryje, jį sudaužė į dvi dalis.  Viršutinė pavirto Dangumi, apatinė – Žeme.  Dievas augo į ūgį, Žemė ir Dangus keitė formą į storį ir apimtį. Dievui mirus, jo kūno dalys išsibarstė po visą Žemę.  Hindu religija byloja, kad pradžioje buvo tamsa ir nebūtis. Tamsoje užsimezgė gyvybė ir ji pavirto į nenormalaus dydžio kiaušinį, kuris augo ir vieną dieną perskilo. Viena pusė tapo sidabrine, kita auksinė. Sidabrine tapo Žemė, auksine Dangus. Išorinė membrana tapo kalnais, vidinė rūku ir debesimis. Venos tapo upėmis, kiaušinio skystis tapo vandenynais. Ūmai sušvito Saulė. Kai kuriose religijose trynys yra prilyginamas Saulei, baltymas esti Žemės ir vandenų mišinys. Dabartinis kosmologinis modelis teigia, kad prieš 13,7 milijardų metų Visatos masė buvo suspausta į Kosminį kiaušinį. Po Didžiojo sprogimo, ji išsiplėtė iki dabartinės būsenos.

            Amerikoje kiaušiniai yra parduodami supakuoti dėžutėje po 12. Tai simbolinis skaičius, atitinkąs 12 ištikimų apaštalų, dalyvavusių Paskutinėje vakarienėje. Ar tai tiesa ar ne, tai nėra patvirtinta. Kiaušiniai supakuoti po 12 yra parduodami dar nuo Elizabetos laikų. Niekas nepamena, kas būtent nulėmė skaičių pakuotėje.

Nijolė Kavaliauskaitė – Hunter
Komentuoti..
Palikti komentarą
Komentatorius*:
El. paštas*:
WWW svetainės adresas:
Komentaras*:
Saugos kodas:




UAB BT grupė - el. parduotuvių kūrimas



 lokio pastoge
speedfactor

Apklausa
Ar reikalingas kitas koncertas ar renginys?
Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Rezultatai...