Lietuvė apie Ispanijos darbdavius: nenurims, kol kailio nenudirs


Trylika metų Ispanijoje laimės ieškojusiai Daivai Sruogienei, atrodo, pavyko pričiupti fortūną. Karjerą beribėse plantacijose pradėjusi lietuvė nuo pat emigracijos pradžios labai daug dirbo.

O apie savo darbdavius ji ne itin gerai atsiliepia: kiek paveži - tiek ir krauna. Tačiau šiandien iš sutaupytų 50 tūkst. eurų grožio verslą pradėjusi moteris gali lengviau atsikvėpti.

Pirmasis darbas - vynuogių skiepijimas

Daiva Ispanijoje jau nuo 2000-ųjų. Savo gyvenimą užsienyje moteris vadina trylika metų besitęsiančia sėkmės istorija. Pradėjo ji kaip dauguma - nuo pačių juodžiausių darbų. O dabar moteris - nedidelio Alikantės provincijos miestelio Muro De Alcoy gerai žinoma verslininkė.

Šiame miestelyje yra vos 9 tūkst. gyventojų. Dauguma vietinių dienas leidžia aplink besidriekiančiose plantacijose. Muro De Alcoy imigrantų - vos vienas kitas.
Iš viso čia apsistojusios tik trys tautiečių šeimos.

Emigrantė prasitaria, kad į Ispaniją išvažiavo vienai vasarai tam, kad užsidirbtų buto remontui. Tačiau visai netrukus planai pasikeitė. Pora net nepastebėjo, kad keli mėnesiai užsitęsė 13 metų. „Dirbti daug lengviau, kai žinai, kad tau bus pakankamai atlyginta", - sako Daiva.

Medikės alga Lietuvoje niekaip neprilygo didžiulėms sumoms, mokamoms už triūsą laukuose.„Aš dirbau skiepijant vynuoges. Vyras taip pat dalyvavo skiepijimo procese, tik jis vairavo traktorių. Karpydavom vynuoges ir ruošdavom daigelius skiepijimui. Juodas darbas... Reikėjo chalatėlio, pirštinių. Gaudavom tris kartus daugiau nei uždirbdavom Lietuvoj. Prieš išvažiuojant dirbau operacinėj ir gaudavau 500 Lt, o čia galėdavau uždirbti 1500 ir daugiau", - lygina moteris.

Daiva prisipažįsta, kad mažame miestelyje ją jau gerbia kaip verslininkę. Per tiek metų svetimoje šalyje moteris tapo sava ir gatvėje vos spėja sveikintis su praeiviais. Su dauguma vietinių ji susipažino įsisukusi į restoranų verslą.

Nuo nulio pradėti verslo Daivos šeimai nereikėjo. Ji laimėjo savivaldybės surengtą konkursą ir penkeriems metams tapo restorano valdytoja. Pradėjus verslą jame dirbti ėmė lietuvės mama ir sesuo.

Darbdaviai - reiklūs ir negailestingi

Po penkerių metų Daiva ir vėl dalyvavo konkurse, tačiau jo nelaimėjo. Nepaisant to, ašarų nebuvo. Lietuvės vyras tuo metu dirbo statybose, todėl dėl pinigų šeimai tikrai nereikėjo jaudintis. Kaip tik todėl lietuvė nutarė gerai paatostogauti.
Pusmetį pailsėjusi Daiva sulaukė pasiūlymo valdyti naują prabangiai įrengtą viešbučio restoraną. Lietuvė net nesudvejojusi sutiko ir dvejiems metams prarado ramybę. Nebuvo nei dienos, kad moteris galėtų pamiršti verslą ir atsipūstų. Tik spėk nusisukti - iškart kas nors negerai.


„Jeigu šeimininko nėra, kasos aparato nėra, kas daroma? Nevagia vieną - dvi dienas, o paskui vagia. Kur kontrolė? Jokios kontrolės nėra. Kai dirba pas tave kitas žmogus ir pas jį ateina draugai, vaišina alum, kokteiliais. Jei kainuoja 50 eurų, paima simboliškai 10 eurų. Gali pavaišint draugą kava, alaus buteliu, bet per daug gal nereikia..." - ispanų gudrybes atskleidžia emigrantė.


Kiekvienas pradedantis verslą svajoja pakentėti keletą metų, o paskui pasisamdyti ką nors, kas dirbs už jį, ir keliauti aplink pasaulį. „Niekada nebus taip, kad nieko nedarysi, bet viskas seksis", - sako ne vienerių metų patirtį versle sukaupusi lietuvė. Vadovaudama restoranui valandų ji neskaičiavo - dirbo tiek, kiek reikėjo, kol visiškai išseko.
„Pamiegi 3-4 val. Tie, kas dirba Ispanijos baruose, manau, iš tikrųjų žino, ką tai reiškia. Kuo daugiau dirbti, tuo daugiau jie (darbdaviai - red. past.) reikalauja, kol nenudiria paskutinio kailio. Oi kaip tu gerai dirbi - tik „varyk!" - patirtimi dalijasi lietuvė.


Po dvejų metų triūso atėjo diena, kai Daivai trūko kantrybė. Didžiulė banko sąskaita ir pagyrų negailintys aplinkiniai laimės nebesuteikė. Moteris nusprendė gyvenimą keisti iš esmės. Ji juokiasi, kad tuomet manė daugiau niekada nedirbsianti.

Iš santaupų pradėjo naują verslą
Kelionės, jūra, poilsis, pasivaikščiojimai gražiame miestelyje ir jokios baimės, kad baigsis pinigai. Ar ne svajonių gyvenimas? Tačiau Daivai nerūpestingos dienos greitai atsibodo. „Tinginiavimas - ne mano charakteriui", - sako moteris. Dabar jos rankose - naujas grožio verslas.
Daiva neslepia verslą pradėjusi srityje, kurios lig tol visiškai neišmanė. Bet juk šitaip tik dar įdomiau. Prieš atidarant įmonę teko perskaityti ne vieną knygą, tačiau į avantiūrą lietuvė leidosi drąsiai: juk ispanai dėl savo išvaizdos tiesiog išprotėję.
Prieš metus atidarytas Daivos grožio centras net konkurentus privertė pasitempti - visi puolė mažinti kainas ir dailinti vitrinas. Miestelyje veikia dar du grožio salonai, tačiau ne jie yra didžiausi lietuvės konkurentai. Emigrantė pastebi, kad labai daug moterų savo namuose atlieka įvairias grožio procedūras ir jos visos turi savo klientus.
50 tūkst. eurų (beveik 200 tūkst. Lt). Tokių investicijų prireikė grožio verslui. Ir tai dar ne pabaiga. Iš tų 200 tūkst. litų - nė vieno skolinto cento. Visus pinigus Daiva su vyru užsidirbo patys vystydami restoranų verslą. „Gal tie metai be jokio poilsio ir į naudą", - su šypsena sako lietuvė, pridurianti, kad tiek sutaupė per maždaug penkerius metus.
Didžiausias salono turtas - ultragarsu riebalus skaidantis aparatas. Ne visų prietaisų pavadinimus Daiva moka ištarti lietuviškai, bet užtikrina: jie daro stebuklus. Tikslių prietaisų kainų moteris neatskleidžia, bet neslepia, kad už vieno tokio kainą galima įsigyti neprastą automobilį.

Daiva turi vos vieną pavaldinę ispanę, darančią manikiūrą ir makiažą. Kol kas daugiau darbuotojų nereikia. Kaip bebūtų, daug patirties versle turinti lietuvė net nesitiki, kad kada nors galės palikti saloną pavaldiniams, o pati - ilsėsis.


Moteris tiki savo verslo sėkme, kadangi kažin ar Europoje yra kita šalis, kurioje išvaizda rūpinamasi labiau nei Ispanijoje. Šiltas klimatas verčia žmones kasdien gerai atrodyti. Madingiausias hobis čia - bėgiojimas. Rytais ir vakare, kai oras truputį atvėsta, pajūryje pamatysite dešimtis bėgikų. Gražaus kūno čia trokšta ne tik moterys. Grožio salonuose reguliariai lankosi ir vyrai. Kol kas verslininkė orientuojasi į vidutiniąją klasę, tačiau atskleidžia, kad planuose - ir SPA centras.
Ispanija - daugiausiai imigrantų priėmusi šalis Europoje. Čia jų - beveik šeši milijonai. Iš jų daugiau nei 20 tūkst. lietuvių - maždaug tiek, kiek gyvena Šilutėje. Praėjusiais metais pirmąsyk per pastarąjį šimtmetį gyventojų Ispanijoje sumažėjo. Tūkstančiai krizės iškankintų imigrantų suprato, kad ekonomikos pagerėjimo laukti neverta. Jie būriais patraukė namo arba laimės paieškoms pasirinko palankesnes vietas. „Bet tų, kurie gerai įsitvirtinę, krizė neįveikė", - sako Daiva, pridūrusi, kad Lietuvoje pardavus butą šeima Ispanijoje įsikūrė už paskolą naujai įsigytame būste.
Daiva jau seniai laisvai kalba ispaniškai. Kai kurių naujesnių terminų ji lietuviškai net nebemoka. Paskutinį kartą tėvynėje ji lankėsi pernai, o prieš tai - tik 2008-aisias. „Tie, kuriuos noriu pamatyti, patys atvažiuoja pas mane", - sako svetur įsitvirtinusi moteris.


Jei netyčia su grožio salonu ir nepasiseks, Daiva tikrai ras kitų būdų išgyventi. Į tėvynę jos šeima negrįš, kadangi per daug laiko ir pinigų investuota Ispanijoje. Be to, Lietuvoje ji net nežinotų, nuo ko pradėti.

Laida „Emigrantai"


http://www.delfi.lt

 

 

 

 

 

Komentuoti..
Palikti komentarą
Komentatorius*:
El. paštas*:
WWW svetainės adresas:
Komentaras*:
Saugos kodas:




UAB BT grupė - el. parduotuvių kūrimas



 lokio pastoge
speedfactor

Apklausa
Ar reikalingas kitas koncertas ar renginys?
Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Rezultatai...