Europos mokslo talentai varžosi dėl 1 mlrd. eurų


Europoje vyksta savotiškas konkursas, kurį būtų galima pavadinti Europos „X faktoriumi“ mokslininkams. Įvairios mūsų žemyno mokslininkų grupės varžosi dėl finansavimo ir dvi grupės gali gauti iki 1 mlrd. eurų finansavimą per dešimties metų laikotarpį. Šiuo projektu siekiama palaikyti Europos mokslinį konkurencingumą, rašo physorg.com.

Konkursas prasidėjo nuo 26 dalyvių paraiškų, iš kurių praėjusiais metais buvo išbrauktos 20. o iki finalinio raundo pateko tik keturi mokslininkų projektai. Pačių geriausių mokslo projektų autoriai siūlosi kurti skaitmeninius angelus-sargus, kurie apsaugotų žmones nuo nelaimių, milžinišką duomenų apdorojimo kompiuterį, kuris modeliuotų socialines, ekonomines ir technologines permainas mūsų planetoje, patį tiksliausią kompiuterinį žmogaus smegenų modelį ir būdus efektyviau gaminti bei panaudoti grafeną – ultra-ploną vienos molekulės sluoksnio storio medžiagą, galinčią sukelti revoliuciją įvairiausiose veiklos šakose, nuo lėktuvų iki kompiuterių gamybos.

Vasario 28 dieną Europos Komisija paskelbs du konkurso nugalėtojus. Iš pradžių vykdytojams iš Europos Sąjungos mokslinių tyrimų biudžeto bus pervesti 54 milijonai eurų – dar tokią pačią sumą turėtų skirti ir nacionalinės vyriausybės bei kiti šaltiniai. Tolesnis projektų finansavimas priklausys nuo to, ar vykdytojai 30 mėnesių pasieks užsibrėžtus tikslus, bet per dešimtmetį pilnas projektų finansavimas gali siekti po 1 milijardą eurų.

Tiesa, gauti tokias didžiules sumas mokslinės veiklos finansavimui nebus lengva, mat daugelis finansiškai išsunktų Europos valstybių veržiasi diržus. Bet aukštas ES pareigūnas, mokslo finansavimo projektą, yra įsitikinęs, kad pinigų bus ir tvirtina, jog ši investicija yra būtina norint, kad Europa savo moksliniais pasiekimais galėtų prilygti Europos atominių tyrimų organizacijos CERN laboratorijų pasiekimams. Ties Šveicarijos ir Prancūzijos siena įsikūrusi organizacija patraukė visų pasaulio mokslininkų dėmesį sėkmingai panaudodama savo 10 mlrd. dolerių vertės dalelių greitintuvą.

„Mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimas nėra kažkas, ką daryti būtų visai neblogai – tai yra privalomos išlaidos, nes jokių investicijų reiškia ir jokios geresnės ateities galimybės. O krizės sąlygomis mums ypatingai reikalinga turėti kažką teigiamo, ko galėtume siekti. Vien viešųjų išlaidų karpymas ir taupymas ekonominio augimo ir naujų darbo vietų nesukurs“, - sakė ES pareigūnė Neelie Kroes.

Už skaitmeninės dienotvarkės įgyvendinimą atsakinga Europos komisarė N. Kroes įsitikinusi, kad investicijos grįš. „panaudojus bendrus ES valstybių išteklius ir susitelkę tik į du geriausius projektus turime gerą galimybę investiciją susigrąžinti keleriopai“, - tvirtina komisarė. Pasak jos, vienas iš akivaizdžių programos tikslų – paskatinti mokslininkus spręsti ne tik dabarties, bet ir ateities problemas.

Klimato kaita, senstančios visuomenės ir natūralių išteklių trūkumas – didžiausios Europos ateities prognozėse šmėkščiojančios bėdos. Kol kas šių problemų sprendimas buvo ribotas, iš dalies dėl to, kad jos yra milžiniškos.

„Šiandieninis pasaulis yra toks sudėtingas, kad mes jo nebegalime kontroliuoti“, - sakė Šveicarijos federalinio technologijų instituto ETH profesorius Dirkas Helbingas, koordinuojantis „FuturICT“ komandos veiklą. Ši mokslininkų grupė parengė vis dar į finansavimą pretenduojantį projektą, kurio tikslas yra realiu laiku stebėti planetos būklę panaudojant vis augančius duomenų kalnus, kurie dabar mokslininkams yra prieinami. Prie šių mokslininkų planuojamos sistemos galės prisijungti visi norintys prognozuotis galimus ateities scenarijus – panašiai, kaip šiuolaikiniai meteorologai su tam tikru tikslumo laipsniu gali prognozuoti orą. „Galite manyti, kad tai būtų XXI a. teleskopas, kuris padėtų akyliau pasižiūrėti į problemas“, - lygina mokslininkas.

Konkuruojantį projektą parengė ETH giminingos įstaigos EPFL mokslininkai iš Lozanos. Šių mokslininkų darbas daugiau siejasi ne su globaliais, o su mažesniais tikslais. EPFL nanoelektronikos profesorius Adrianas Ionescu teigia, išplitus mobiliesiems įrenginiams visas dėmesys skiriamas žmonių tarpusavio bendravimui ir pramogoms. O jo vadovaujamos grupės projekto „Angelai sargai“ tikslas – sukurti dėvimus, energijos požiūriu nepriklausomus įrenginius, kurie įspėtų naudotoją apie gresiantį pavojų, paskatintų juos sportuoti ir rinktų su aplinka bei sveikata susijusią informaciją, kuri būtų naudinga medikams.

Pasak A. Ionescu, tokie įrenginiai galėtų sutaupyti milžiniškas sumas, dabar skiriamas sveikatos apsaugos sistemoms, nes atliktų ligų prevencijos funkciją, palengvintų gydymą. Mokslininkas tvirtina, kad jau egzistuoja visi komponentai, reikalingi tokiai įrangai sukurti. Tereikia juos integruoti į vieną sistemą – šį procesą jis palygino su praėjusio amžiaus JAV pastangomis nuskraidinti žmogų į mėnulį.

Viena iš perspektyviausių medžiagų, galinčių nesuvokiamai smarkiai patobulinti dabarties elektroniką, yra grafenas. Ir ši medžiaga yra pagrindinė trečiojo finalininko tema. Tvirtinama, kad grafenas galėtų būti naudojamas ir valant branduolinius teršalus, ir didinant lėktuvų kuro panaudojimo efektyvumą, ir greitinant kompiuterių lustus. Rusijoje gimę mokslininkai Andre Geimas ir Konstantinas Novoselovas 2010 metais už eksperimentus su šia dvimate stebuklinga medžiaga, kuri yra 300 kartų tvirtesnė ir daug kartų lengvesnė už plieną, buvo apdovanoti Nobelio prizu fizikos srityje. Tačiau mokslininkams kol kas nesiseka grafeną gaminti efektyviai.

„Dar reikia atlikti gana daug tyrimų“, - sakė Chalmers technologijų universiteto (Švedija) taikomosios fizikos profesorius Jari Kinaretas. Pasak mokslininko, ES programos siūlomas finansavimas galėtų tapti galimybe sukurti tai, ką jis vadina „lūžio inovacijomis“.

„Jeigu norite sukurti naujas technologijas, tai nenutinka per metus ar dvejus“, - tvirtina mokslininkas. Nors Europoje, Jungtinėse Valstijose ir Azijoje parašoma po trečdalį visų mokslinių darbų apie grafeną, Europoje registruojamų patentų kiekis atsilieka. „Rizikuojame, kad Europoje pradėtų tyrimų vaisius raškys kitur“, - sakė mokslininkas.

Baimė, kad Europa pralaimės prieš judresnius konkurentus, yra vienas iš svarbesnių veiksnių, kuriuos nurodė visi keturi finansavimo siekiantys finalininkai. „Jeigu negausime finansavimo, visai gali būti, kad išvysime, kaip didelė dalis Europos talentų persikels į kitas pasaulio šalis, kur finansavimo sąlygos palankesnės – tarkime, į Singapūrą“, - baugina J. Kinaretas.

EPFL dirbantis neurologijos profesorius Henry Markramas sako, kad CERN organizacijos sėkmė yra geriausias pavyzdys, kaip bendras Europos finansų panaudojimas visą žemyną gali išvesti į priešakines mokslo linijas. CERN mokslininkai praėjusiais metais paskelbė po 50 metų paieškų galų gale turį tvirtų įrodymų, jog egzistuoja dalelė, besielgianti panašiai, kaip iki šiol tik teoriškai aprašytas Higgso bozonas.

H. Markramas tvirtina, kad jo vadovaujama mokslininkų grupė norėtų panašų darbą atlikti su žmogaus smegenimis. „To nedarys farmacijos kompanijos, to nedarys kompiuterių kompanijos – tai yra pernelyg fundamentalus mokslas. Tai yra projektas, kuris gali būti vykdomas tik panaudojant viešuosius finansus“, - tikina profesorius.

Jo planuojamas „Žmogaus smegenų“ projektas numato, kad naudojant superkompiuterius bus modeliuojamos smegenys, o šis modelis padės išbandyti vaistus nuo ligų, kurios vien Europai kasmet kainuoja 800 milijonų eurų.

www.DELFI.lt

Komentuoti..
Palikti komentarą
Komentatorius*:
El. paštas*:
WWW svetainės adresas:
Komentaras*:
Saugos kodas:




UAB BT grupė - el. parduotuvių kūrimas



 lokio pastoge
speedfactor

Apklausa
Ar reikalingas kitas koncertas ar renginys?
Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Rezultatai...