Lietuvoje nuo ateivių pagrobimo neapsidrausi


Kol užsienio draudimo kompanijos klientams siūlo apdrausti nestandartines rizikas - nuo ateivių pagrobimo iki terorizmo, Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės užsiima įprastiniu rizikos draudimu. Kodėl?

Įmonių atstovai teigia, kad nestandartiniam draudimui paklausos šalyje nėra, o atsiradus poreikiui gelbsti užsienio draudimo kompanijos.

Britė apsidraudė nuo tapimo negražia

Daugiau nei prieš 10 metų Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Nicole Jones apsidraudė nuo tapimo negražia. Britė sutiko kasmet mokėti po maždaug 800 Lt per metus įmoką tam, kad draudiminio įvykio atveju jai būtų išmokėta beveik 0,5 mln. Lt. Netikėtą draudimą moteris padovanojo savo vyrui gimtadienio proga, nes šis nuolat juokaudavo, kad ją paliks, jei ji apsileis metams bėgant.

Jei panašią dovaną savo mylimajam sugalvotų padaryti lietuvaitė, jai tektų kreiptis į draudimo brokerius, kurie sutelkę savo pajėgas rastų draudimo įmonę užsienyje, kuri sutiktų apdrausti šią riziką. Deja, draudimo įmoka tikriausiai būtų tokia, kad klientė verčiau įsigytų prabangaus kremo ar apsilankytų SPA.

Nestandartinio draudimo poreikis minimalus

Lietuvos draudimo įmonės apie tokias netradicines rizikas neužsimena. Įmonių atstovai tikina, kad Lietuvos gyventojai dar negali lygintis draudimo supratimu su vakarų gyventojais, o problemų kyla net dėl įprastinių draudimų.

Lietuvoje nuo ateivių pagrobimo neapsidrausi
© A.Didžgalvio nuotr.

„Lietuvos draudimo“ verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas teigė, kad kol kas lietuviai atsilieka ir vidutine gyventojo skiriama suma draudimo įmokoms. „Dažniausiai dėl to, kad žmonės nėra iki galo supratę, kad draudimas – tai apsauga nuo staiga ir netikėtai įvykusio įvykio, kurio nebuvo galima iš anksto numatyti, kyla daug įvairių klausimų. Nuo užsieniečių mes skiriamės ir tuo, kad esame linkę rizikuoti, patys prisiimti galimą riziką, tuo metu labiau draudimo srityje pažengusiose valstybėse yra priimtina riziką pasidalinti su draudiku“, - teigė jis.

A. Raziūnas pasakojo, kad bendraujant su klientais kartais susiduriama su atvejais, kai klientai išvis klaidingai suvokia draudimą: „Apsidraudę viena rūšimi jie mano, kad apsidraudė „nuo visko“. Prieš maždaug dešimtmetį buvo padažnėję prašymų apdrausti žemę. Pasiaiškinę, nuo kokių rizikų klientai nori apsidrausti žemę, supratome, kad žmonės baiminasi, kad koks nors sukčius apgaulės būdu žemę neteisėtai perims, todėl norėtų gauti kompensaciją tokiu atveju“.

Kalbėdamas apie draudimo rūšis, įmonės atstovas teigė, kad klientams turint neeilinių prašymų galima žiūrėti lanksčiai. Pavyzdžiui, standartiniame draudimo pakete siūloma apsauga nuo gamtos jėgų žalos. Jei klientas pageidauja draudimo nuo jo paties pasirinkto reiškinio, svarstoma galimybė prijungti tai prijungti prie gamtos jėgų draudimo paketo jį išplečiant.

Nesiūlo kūno dalių (sportininkų) draudimo

Tačiau visgi nestandartinio draudimo užsimanę klientai dažniausiai turės dairytis į užsienio draudimo kompanijas. Pavyzdžiui, užsienyje siūlomas, gana populiarus sportininkų draudimas Lietuvoje veikiančių įmonių nesiūlomas.

„Kūno dalių (sportininkų) draudimo mes nesiūlome, nes neturime tokio draudimo produkto ir nematome poreikio jam kurti. Paprastai sportininkų draudimo produktai yra tam tikrų specializuotų draudimo bendrovių veiklos sritis, dažniausiai tai tarptautinės bendrovės, kurios užsiima specializuotai kokios nors vienos ar kelių rūšių draudimu. Lietuvoje tokias specializuotas paslaugas siūlančių draudikų nėra, nes tam nėra poreikio. Prašymo apdrausti kūno dalį sulaukiame vidutiniškai kartą per penkerius metus, ir tai būna pavienis atvejis“, - kalbėjo „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Lietuvoje nuo ateivių pagrobimo neapsidrausi
© A.Didžgalvio nuotr.

Atskirų kūno dalių draudimo nesiūlo ir „ERGO Lietuva“, tačiau įmonės atstovai teigia, kad norimo draudimo galima pasiekti pasitelkiant siūlomo draudimo rūšis.

„Atvejai, kai gyventojai pageidauja apsidrausti atskiras kūno dalis, ypač reti – per metus į mūsų bendrovę dėl tokios galimybės kreipiasi vidutiniškai 1-2 asmenys. Tokias paslaugas, kaip atskiras draudimas, siūlo specializuotos užsienio draudimo bendrovės, į kurias gali kreiptis gyventojai iš Lietuvos“, - kalbėjo „Ergo Lietuva“ nelaimingų atsitikimų ir sveikatos draudimo grupės vadovas-teisininkas Gintaras Ašmenskas.

Tačiau nenorint ieškoti draudimo užsienyje, siūloma drausti įprastiniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų su dienpinigių bei ligonpinigių rizika. Neretai į draudimą nuo nelaimingų atsitikimų yra įtraukta ir kompensacija plastinių operacijų atvejais.

Subtilesni verslo draudimai irgi išplaukia į užsienį

Į užsienio draudimo įmones žvalgosi ir netradicinio draudimo norintys verslai. Tačiau DELFI kalbinti brokeriai užsimena, kad užsienio draudimo įmones verslo atstovai jau pradeda rinktis ne tik toms paslaugoms, kurių nėra Lietuvoje.

„Rizikos cesija“ rizikų valdymo įmonės vadovas Laurynas Žilinskas teigė, kad kol kas Lietuvoje ne tik gyventojai, bet ir verslas turi neteisingą draudimo suvokimą.

„Smulkusis ar vidutinis verslas tiesiog nesusimąsto, kad gali sąlygoti tam tikras žalas ir tokiems draudimams nėra didelio poreikio. Tiesiog yra nesuformuotas poreikis tam tikroms sritims draustis, pavyzdžiui, kirpykloms, masažų salonams, kavinėms, klubams, barams. Užsienyje verslas neįsivaizduojamas be atsakomybės prieš savo klientus ir savo turtą, o pas mus nėra poreikio“, - kalbėjo jis.

L. Žilinskas pabrėžė, kad Lietuvoje veikiančių draudimo įmonių produktai remiasi standartiniais produktais ir tik iš dalies yra pritaikyti konkretiems sektoriams: „Čia rinkos dalyviai mažai keičiasi, tai lėtai formuojantis klientų poreikiui, rinka išlieka nedidelė. Draudimo tankis yra pakankamai žemas, net palyginus su kitomis Baltijos šalimis“.

Lietuvoje nuo ateivių pagrobimo neapsidrausi
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Pasiteiravus, ar draudimo įmonėms yra per brangu paruošti produktą, kuris nebus pakankamai populiarus, pašnekovas teigė tikįs, kad tai ne kainos, o susidomėjimo klausimas: „Laukiama, kol kas nors tai padarys, išjudins segmentą, kuris pradės draustis, tuomet ir visi kiti pradės į tą segmentą taikyti“.

„Rizikos cesija“ atstovas teigė, kad bendraujant su verslo klientais dažnai tenka susidurti su situacijomis, kai pasiūlyti lietuviško draudimo galimybės nėra: „Jei kalbėtume apie rizikas, kurios yra subtilesnės, tai jos išplaukia į kitas rinkas. Jei atsiranda noras draustis tokia rizika, tai draudžiamasi užsienyje arba dėl įmokų dydžio išvis nesidraudžiama“. Pasiteiravus apie draudimo rizikas, kuriomis Lietuvos atstovai draudžiasi užsienio kompanijose pašnekovas paminėjo lošimų, loterijų bendrovių rizikas, vadovų ir direktorių civiliniai draudimai, bankiniai draudimai.

Kartu L. Žilinskas pastebi, kad vis daugiau įmonių renkasi rizikų draudimą užsienyje, nors tos rūšies draudimo paslaugos siūlomos ir Lietuvoje.

„Pavyzdžiui, vežėjų civilinė atsakomybė. Jau dalis rizikų draudžiama užsienyje. Dėl to, kad sąlygos ten geresnės. Kaina yra panaši, bet sąlygos palankesnės – suteikiama apsauga yra žymiai platesnė ir kokybiškesnė“, - kalbėjo draudimo specialistas.

Draudimo įmonės vengia kurti naujus produktus

Draudimo brokerių kompanijos „GrECo JLT Lietuva“ generalinis direktorius Gintaras Baužys teigė Lietuvoje pasigendantis fizinių asmenų negautų pajamų draudimo, kuriuo naudotųsi paskolas pasiėmę gyventoja. Pašnekovas tikino, kad paklausa yra, yra ir žmonių, kurie tai jau daro, pasinaudodami užsienio kompanijų paslaugomis.

„Užsienio kompanijos su mumis nekonkuruoja, jie turi savo rinkas, o mūsų rinka maža. Todėl ir yra ta problema, kad draudimo bendrovės nėra skatinamos kurti naujus produktus, nes atsipirkimas produkto yra ilgesnis nei pas kaimynus. Pabandykite palyginti Lenkijos ir Lietuvos rinkas – draudimai labiau vystomi ten, kur rinka didesnė“, - kalbėjo įmonės vadovas.

Pašnekovas paminėjo, kad ne visada draustis Lietuvoje veikiančioje draudimo kompanijoje yra pigiau nei užsienio įmonėse: „Pavyzdžiui, profesinis civilinis draudimas yra pigesnis užsienyje. Negaliu kalbėti už visą rinką, bet, pavyzdžiui, advokatams, kai sumos yra dideles, yra pigiau draustis užsienyje“.

Taip pat pašnekovas paminėjo, kad užsienio draudimo bendrovės nukonkuruoja lietuviškas dėl draudimo rizikų, kurios apima draudimo sąlygas: „Net ir turtiniai ar statybiniai draudimai yra siūlomi mažesnės apsaugos lygio nei užsienietiški – apima mažiau rizikų. Svarbu, kad mes prieitume prie Europos lygio, kur draudimai yra iš tiesų platesni“.

www.DELFI.lt

Komentuoti..
Palikti komentarą
Komentatorius*:
El. paštas*:
WWW svetainės adresas:
Komentaras*:
Saugos kodas:




UAB BT grupė - el. parduotuvių kūrimas



 lokio pastoge
speedfactor

Apklausa
Ar reikalingas kitas koncertas ar renginys?
Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Rezultatai...